nors ir lova sulūžusi.

būna dienų, kai viską norisi daryti teisingai: nuo ryto kryptingai rašyti magistrinį, pasidaryti naminių ukrainietiškų koldūnų, vietoj to, kad virti parduotuvinius, nuoširdžiai pagal planą pasimokyti kalbų (žodžiai, žodžiai, paskaitymas, žodžiai, paskaitymas), net pataupyti elektrą.

ir atrasti kažką džiuginančio. kažką tokio ——

M.K.Čiurlionio nuotr.


turėjau įtarti, kad Čiurlionis fotografavo, daug tuometinių dailininkų naudojo fotoaparatą, nors kaip ir precizišką, bedvasį, mechanišką įrankį. todėl visai ir nekeista, kad niekur neradau jokių datų, ir kad praleidau pro akis ir ausis šitą faktą. pats MKČ tikriausiai viską darė šiaip sau, be ambicijų, be jokio plano, be nuoseklaus registravimo.

o aš negaliu atsižiūrėti.


M. K. Čiurlionio nuotr. Sulūžusioje lovoje

visai kaip mes.