mano laikrodis sustojo. ir tai, tikriausia, reiškia, kad praėjo metai nuo tada, kai aš paskutinį kartą pakeičiau bateriją. mano laikrodžio nereikia prisukinėti, bet aš tikrai dažnai galvoju apie laiką, dažnai skaitau apie laiką.
pavyzdžiui, julio cortazár rašo:
"INSTRUKCIJA, KAIP PRISUKTI LAIKRODĮ
Ten, giliai, yra mirtis, bet nebijokit. laikykite laikrodį viena ranka, dviem pirštais švelniai prisukite. Dabar prasideda kitas laiko tarpsnis, medžiai išskleidžia savo lapus, valtys lekia kaip per regatą, laikas tarsi vėduoklė pamažu užsipildo pats savim, ir iš jo sklinda oras, sausumos vėjelis, moters šešėlis, duonos kvapas.
Ko norit dar, ko norit dar? Greičiau užsisekite jį ant savo riešo, leiskite jam laisvai plakti, pamėgdžiokite jį jausdami ilgesį. Baimė aptraukia dūmais krumpliaračius, kiekvienas dalykas, kuris galėjo būti pasiektas ir buvo užmirštas, lyg korozija veikia laikrodžio venas, sukelia šalto jo mažų rubinų kraujo gangreną. Jeigu nebėgsim, ten, giliai, yra mirtis, ateisim anksčiau ir suprasim, kad jau nebesvarbu."
arba -
"Žmonės pasakoja apie keliaujantį prekeivį, kuriam ėmė skaudėti kairį riešą tiesiai po laikrodžio apyranke. Nuplėšus laikrodį ištiško kraujas: žaizdoje buvo matyti labai smailų dantų pėdsakai."
parašiau ir supratau, kad jau nebesvarbu.
ten, giliai, yra mirtis.
2 comments:
gif'as dviračio ratą primena. gal jį ir norėjai pavaizduot :)
o aš laikrodžių nemėgstu. kausto.
taip ir norėjau.
besisukančio dviračio rato.)
Post a Comment