paklaidos.

šiandien sapnavau, kad miegojau ir mane pažadino mamos skambutis. pasižiūrėjau į laikrodį ir buvo po penkių vakaro. pasakiau, kad nee, nemiegojau. kažką pakalbėjom, padėjau ragelį ir taip nenorom kėliausi iš lovos.
iš tikrųjų miegojau, sapnavau gal jau kitą sapną ir mane pažadino a. skambutis. pasakiau, kad nee, nemiegojau. pažadėjau paskambinti, kai grįšiu į tundrą, padėjau ragelį ir dar nesikėliau iš lovos.

o dar prieš porą savaičių sapnavau, kad prisijaukinau tokį didžiulį vokiečių aviganį, kuris iš pradžių man norėjo kąsti. bet prisijaukinau.
kitą dieną prie universiteto pasimetęs bėgiojo tas šuo iš mano sapno, toks vargšiškas visas, purvinas. jis nenorėjo man kąsti. ir aš jo neprisijaukinau.

gal prieš savaitę sapnavau, kad vairuoju mašiną, pasikeisdami su kažkokiu draugu, kurio negalėjau identifikuoti; kažkur keliavom. įvažiavom į tokį šviežio žalumo mišką, siaurą keliuką, sustojom. vienoj kelio pusėj augo citrinmedis, su virvelėm priraišiotomis citrinomis, kitoj pusėj buvo daugybė mėlynių ir gal spanguolių krūmų. skyniau į delnus tas uogas, įdėmiai žiūrėjau, lyg norėčiau sutraukti į vyzdžius tas spalvas.

sapnuose dar esu buvusi:
prancūzijoje
vokietijoje
ispanijoje (barselonos gatvės ir kažkoks fontanėlis)
estijos (gūdžiame kaime)
islandijoje (du kartus)
aliaskoje (mažos parduotuvėlės pajūrio kaimely)
irake (o gal irane)
.. .
ir dar daug kur, dabar neatsimenu