o

kartais negaliu sau atleisti už pražiopsotus momentus, už sekundės dalis, kurias galėjo susiurbti mano fotoaparato akutė, bet aš nešdrįsau.
ant traukinio sėdynių ištiestos gražiai įdegusios vyriškos kojos, ant kurių krinta saulės stačiakampiai.
juodai baltų siūlų kojinės, vos siekiančios kauliukus, dar truputį smuktelėjusios
žemyn ir nemaža skylė vienos jų kulne. toks tobulas nukrypimas nuo tobulumo, tokia tobula klaida, toks atokvėpis, atodūsis, pripildantis mano paširdžius pasigėrėjimo.
miega.
o aš su fotoaparatu rankose, smiliumi ant mygtuko suakmenėjusi. bijau pažadinti.
kvailė.