užtenka užsidėti ausines, atribojantį lauką, įsijungti gaserata ir atmintis pasviedžia beveik lygiai tris metus atgal—balandžio dvidešimt šešta—kai pirmąsyk išgirdau gaserata. pasviedžia prisiminimus apie musės laikus, apie tiek daug gyvo garso, apie virpulius paširdžiuos kartais nuo disharmonijos, kartais nuo per didelio garso, kartais nuo žmonių. apie paskutinius troleibusus, apie pirmuosius troleibusus, apie virpčiojantį skubėjimą, apie ilgą ėjimą pėsčiomis tamsoj, apie neišpildytą troškimą, apie projekcijas į ateitį, apie abejojimą dabartimi, apie abejojimą dabar esančiu šalia, apie keistus suraizgytus, dviprasmiškus sakinius.
apie daug pokalbių, daug alkopokalbių, ...
ir negaliu įsivaizduoti, kai būsiu kažkur kitur kitur, kas mane pasvies į šitą dabartinį laiką.
Saturday, March 26, 2011
Subscribe to:
Post Comments (Atom)
No comments:
Post a Comment