tarpinė stotelė.

kartais sunku galvoti apie tam tikrus momentus, kaip apie tarpines stoteles. sunku nepamiršti, kad taip bus ne visada, kad to, ko dabar, čia taip ilgiesi, reikia tik palaukti arba tiesiog dirbti ir siekti. sunku ir laikyti mintyje, kad tai tik tarpinė stotelė, kad visai netrukus reikės viską perrikiuoti iš naujo, surasti naujus atspirties taškus. kartais viskas ima ir susilieja į viena -- bet kaip r, gerai pasakė, ateitis tokia ir yra iš esmės, neapibrėžiama nei laiko, nei erdvės kategorijomis. ir taip galvoti kažkodėl ramina. ir tarpinės stotelės turėtų raminti, o ne bauginti. kaip ir ši gloomy neišpildytų lūkesčių diena, praeis, praeis.