kai penktadienį vakare, jau sutemus, pradėjo lyti, pajutau kažką panašaus į saudade. galiu tik įsivaizduoti, kas tai iš tikro yra, todėl sakau kažką panašaus. kažkoks keistas liūdnas, o kartu ir geras jausmas, su mintimis apie žmones, keliaujančius per šitą lietų, per šitą prietemą, jau beveik sutemą. į namus ar ten, kur jų laukia. įsivaizduoju mašiną, važiuojančią pro mišką vingiuojančiu keliu, paskui kertančią tamsius kaimukus, su gelsvais langų stačiakampiais.
šiandien išsiunčiau paskutinį rašinėlį, o paširdžiuos vis tiek toks baugumas vaikšto. klausau fink, ir kovoju su sunkiai pradėjusiu veikti mygtuku "k", o vis norisi rašyti kažkoks, kažkas, kažkodėl.
yesterday was hard
No comments:
Post a Comment