trash.

nežinau, ar pirmiau pamačiau šitą Anne Hardy nuotrauką
lumber (2003):



ar nufotografavau šitą (2011):



Ir kai (vėl) netyčia užtikau Anne’s Hardy fotografiją, prisiminiau savąją; ne todėl, kad centrinė figūra abiejose -- išmesta, nebereikalinga kalėdų eglutė. Galima išspausti ir daugiau panašių objektų, pvz., iš už eglutės krintantis šviesos šaltinis, tačiau, nežinau, kiek vaisingas būtų toks bandymas. Pati idėja apie iš konteksto išstumtus objektus privertė mane prisiminti Riste Keskpaik (ir kitų) bandymą teorizuoti šiukšlių konceptą semiotiniu požiūriu (Semiotics of Trash: Towards an Ecosemiotic Paradigm).

Šiukšlės yra kultūrinis ir kartu labai asmeniškas klausimas (3). Šiukšlės apibrėžiamos kaip kažkas, kas prarado vertę tiek ekonominiu, tiek semiotiniu požiūriu (41). Kalėdų eglutės yra puikus semiotinės devalvacijos pavyzdys, atsirandančios pasikeitus kontekstui -- praėjus švenčių sezonui. Anot R. Keskpaik, tapdami šiukšlėmis objektai praranda savo išskirtinumą (ibid), o jų reikšmė subendravardiklinama iki paprasčiausių “šiukšlių”. Todėl vienoje nuotraukų eglutė guli šalia šiukšlių konteinerio, o kitoje sugrūstos už ribos -- už durų.

Wiktionary pateikia tik tokias žodžio lumber reikšmes:
1)(uncountable) Wood intended as a building material.
2) Useless things that are stored away  

Patvirtinamuoju ryšiu sujungdama vizualų ir žodinį tekstą: praradusios savo išskirtinumą eglutės tapo tik “medine materija”, nebereikalingais į užribį išstumtais objektais. O Google translator šalia vertimo “tašai” įsivėlusios šalutinės prasmės -- šlamštas, seni baldai, tikriausiai tik patvirtina mano drąsą į šitą bevertį ekskursą.

Kadangi Lumber buvo pirmoji mano matyta Anne’s Hardy nuotrauka, šiek tiek nustebau, kai supratau, kad ši fotografija autorės kontekste pasirodė tarsi nustumta į užribį, nes nepanaši į kitas, šiek atvirai butaforines, bet labai gražias fotografijas. Lumber nėra graži, bet tokia tikra, todėl labiausiai ir traukia.
Neatsimenu, kodėl aš pati fotografavau eglutę šalia konteinerių. Tikriausiai priežastis nustūmiau į minčių užribį, kaip nereikalintą balastą. Nors dabar galiu vėl iš naujo tas mintis aktualizuoti sukurdama naują kontekstą ištraukti iš užribio. Bet gal tai jau ir padariau.