a life long walk to the same exact spot. m.m.

mane taip dažnai apima toks begalinis troškimas susidėti daiktus ir išvažiuoti. tiksliau tariant pabėgti. įsėsti į pirmą pasitaikiusį traukinį prie jūros. ar aplankyti mamos. ar nuvažiuoti į kokį kaimą, apžiūrėti kokios senos niekuo neišsiskiriančios bažnyčios. bet tie pabėgimai nėra tokie, kurių norėčiau. norėčiau tikro tikro tylaus ir gilaus pabėgimo. man visada taip suvirpa kažkur viduj dainos apie žmones, kurie jaučiasi kaip nesavi ten, kur yra, kaip I hate the beach / but I stand in California / with my toes in the sand, kuriems tarsi tiksi kažkas galvoj. kažką spaudžia. apie žmones, kurie trokšta ištrūkti, kurie meldžia take me out tonight / Oh take me anywhere, I don't care / I don't care, I don't care. nes iš tikrųjų kartais taip atrodo nesvarbu nesvarbu kur. bet kur. tik ne čia. bet visada kultinėmis eilutėmis išliks šios: The days get shorter and the nights get cold. / I like the autumn but this place is getting old. / I pack up my belongings and I head for the coast. / It might not be a lot but I feel like I'm making the most.